Ilgalaikis turtas: sąskaitos, kategorijos ir nusidėvėjimo skaičiavimas

Ilgalaikis turtas dažnam apskaitą pradedančiam žmogui kelia daugiausiai klausimų.

Kada kompiuteris ar staklės tampa ilgalaikiu turtu, o kada tai tiesiog sąnaudos? Į kurią sąskaitą viską įrašyti? Kuo skiriasi nusidėvėjimas nuo amortizacijos ir nuo kada jį skaičiuoti?

Šiame straipsnyje viską sudėliojame į lentynas - su konkrečiais sąskaitų numeriais iš pavyzdinio sąskaitų plano ir aktualiais nusidėvėjimo normatyvais.

Kas yra ilgalaikis turtas

Ilgalaikis turtas - tai turtas, kurį įmonė naudoja savo veikloje ilgiau nei vienerius metus ir kurio vertė viršija įmonės nusistatytą minimalią ribą.

Jei bent viena iš šių sąlygų neišpildoma, turtas laikomas trumpalaikiu arba iš karto nurašomas į sąnaudas.

Trys pagrindiniai požymiai, pagal kuriuos atpažinsite ilgalaikį turtą:

• naudojamas veikloje ilgiau kaip 12 mėnesių
• įsigijimo vertė viršija įmonės apskaitos politikoje nustatytą minimalią sumą
• iš jo tikimasi ekonominės naudos ateityje (jis dalyvauja uždirbant pajamas)

Ilgalaikio turto kategorijos ir korespondencinės sąskaitos

Pavyzdiniame sąskaitų plane ilgalaikis turtas apima visą 1 klasę. Jis skirstomas į keturias stambias grupes.

Nematerialusis turtas (11 grupė)

Tai turtas, neturintis fizinės formos, bet turintis vertę:

• 111 Plėtros darbai
• 112 Prestižas
• 113 Programinė įranga
• 114 Koncesijos, patentai, licencijos, prekių ženklai ir panašios teisės
• 115 Kitas nematerialusis turtas
• 116 Sumokėti avansai už nematerialųjį turtą

Materialusis turtas (12 grupė)

Fizinę formą turintis turtas - tai, ką galima paliesti:

• 120 Žemė
• 121 Pastatai ir statiniai
• 122 Mašinos ir įranga
• 123 Transporto priemonės
• 124 Kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai
• 125 Investicinis turtas
• 126 Sumokėti avansai ir vykdomi statybos (gamybos) darbai
• 127 Turtas, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė
• 128 Centralizuotai valdomas valstybės turtas

Finansinis turtas (16 grupė)

Ilgalaikės investicijos, akcijos, po vienų metų gautinos sumos ir suteiktos paskolos - pavyzdžiui, 160 Įmonių grupės įmonių akcijos, 166 Ilgalaikės investicijos, 167 Po vienų metų gautinos sumos.

Svarbu: finansinis turtas nenudėvimas ir neamortizuojamas, jam taikomas tik vertės sumažėjimo (nuvertėjimo) testas.

Kitas ilgalaikis turtas (17 grupė)

Čia patenka 171 Atidėtojo pelno mokesčio turtas, 172 Biologinis turtas (daugiamečiai sodiniai, gyvuliai) ir 173 Kitas turtas.

Kaip skaityti paskutinį sąskaitos skaitmenį

Sąskaitų plane paskutinis skaitmuo nėra atsitiktinis - jis parodo, ką konkrečiai apskaitote:

• 0 pabaigoje (pvz. 1210) - įsigijimo savikaina
• 1 pabaigoje - vertės pokytis dėl perkainojimo
• 2 pabaigoje - ruošiamas naudoti turtas
• 7 pabaigoje (materialiam turtui, pvz. 1217) - sukauptas nusidėvėjimas, mažinantis turto vertę
• 8 pabaigoje (nematerialiam turtui, pvz. 1118) - sukaupta amortizacija
• 9 pabaigoje (pvz. 1219) - vertės sumažėjimas dėl nuvertėjimo

Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąskaitos yra kontrarinės, tai yra jos rodomos su minuso ženklu ir mažina turto balansinę vertę.

Nusidėvėjimas ir amortizacija: kuo skiriasi?

Iš esmės tai tas pats procesas - turto įsigijimo vertės paskirstymas per jo naudingo tarnavimo laiką. Skiriasi tik pavadinimas pagal turto tipą:

• nusidėvėjimas skaičiuojamas materialiajam turtui (pastatams, mašinoms, transportui, įrangai)
• amortizacija skaičiuojama nematerialiajam turtui (programinei įrangai, licencijoms, patentams)

Du svarbūs turto tipai, kurie nenudėvimi ir neamortizuojami - tai žemė (120 sąskaita), nes jos naudingo tarnavimo laikas neribotas, ir finansinis turtas.

Nuo kada pradedamas skaičiuoti nusidėvėjimas

Čia dažniausiai suklystama, todėl įsidėmėkite paprastą taisyklę: nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos po to, kai turtas parengiamas naudoti ir pradedamas naudoti veikloje.

Tai reiškia, kad ne įsigijimo (sąskaitos gavimo) data yra svarbi, o eksploatacijos pradžia. Kelios praktinės pasekmės:

• jei turtą įsigijote, bet dar nepradėjote naudoti, nusidėvėjimas neskaičiuojamas
• jei turtas nupirktas kovo mėnesį ir tą patį mėnesį pradėtas naudoti, nusidėvėjimas prasideda balandžio 1 dieną
• turto, kurio įmonė nebenaudos arba ketina parduoti, nusidėvėjimas taip pat nebeskaičiuojamas

Nusidėvėjimo normatyvai ir metodai

Maksimalūs nusidėvėjimo ir amortizacijos normatyvai (trumpiausias laikotarpis, per kurį turtą galima nudėvėti pelno mokesčio tikslais) nustatyti Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje.

Įmonė gali pasirinkti ilgesnį, tai yra lėtesnį, nusidėvėjimą, bet paprastai ne trumpesnį (išskyrus atskiras įstatyme numatytas išimtis, pvz. naujai įrangai ar MTEP turtui).

Dažniausiai pasitaikančios turto grupės ir jų normatyvai metais:

• kompiuterinė technika ir ryšių priemonės - 3 metai
• programinė įranga - 3 metai
• mašinos ir įrengimai - 5 metai
• baldai (išskyrus viešbučių veiklai) - 6 metai
• įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.) - 8 metai
• veiklai naudojami nauji pastatai (pastatyti nuo 2002 m.) - 8 metai
• kiti anksčiau neišvardyti pastatai - 15 metų
• gyvenamieji namai - 20 metų

Lengviesiems automobiliams taikomos atskiros taisyklės ir papildomi įsigijimo bei nuomos išlaidų atskaitymo ribojimai, todėl juos verta pasitikrinti atskirai.

Nusidėvėjimą galima skaičiuoti trimis metodais:

• tiesinis (tiesiogiai proporcingas) - vienoda suma kiekvienais metais, dažniausiai naudojamas
• dvigubo balanso (mažėjančios vertės) - didesnės sumos pradžioje, mažesnės vėliau
• produkcijos - proporcingai pagamintos produkcijos kiekiui

Minimali ilgalaikio turto vertė nustatoma įmonėje

Vieno visiems privalomo skaičiaus įstatyme nėra - įmonė pati apskaitos politikoje nusistato minimalią ilgalaikio turto vertę.

Praktikoje dažnai pasirenkama riba nuo 300 iki 500 eurų. Viskas, kas pigiau, į ilgalaikį turtą nekeliama, o iš karto nurašoma į sąnaudas.

Būtent dėl to ši riba turi būti aiškiai apibrėžta ir nuosekliai taikoma - kitaip lengva netyčia į ilgalaikį turtą įtraukti smulkų inventorių arba atvirkščiai.

Kaip DokSkenas atpažįsta ilgalaikį turtą už jus

Praktinė problema paprasta: suvedant dešimtis ar šimtus pirkimo sąskaitų per mėnesį, lengva pražiūrėti, kad viena iš jų yra ne eilinės sąnaudos, o ilgalaikis turtas.

DokSkenas šį darbą atlieka automatiškai.

Pirmiausia nustatymuose vieną kartą nurodote minimalią sumą, nuo kurios prekė laikoma ilgalaikiu turtu - tiksliai tą pačią ribą, kurią apibrėžėte savo apskaitos politikoje.

Vėliau, skaitmenizuojant sąskaitas, sistema pati palygina prekės vertę su nustatyta riba ir pažymi, kad tai ilgalaikis turtas.

Jums lieka tik peržiūrėti ir patvirtinti - nebereikia rankomis tikrinti kiekvienos eilutės sumos.

Taip sumažinate riziką suklysti ir sutaupote laiko, o apskaita lieka tvarkinga be papildomo rankinio darbo.

Dažniausios klaidos, kurių verta vengti

• turtas įtraukiamas į sąnaudas, nors viršija ilgalaikio turto vertės ribą ir naudojamas ilgiau nei metus
• nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo įsigijimo, o ne nuo eksploatacijos pradžios mėnesio kito mėnesio
• pamirštama, kad žemė ir finansinis turtas nenudėvimi
• taikomas trumpesnis nei PMĮ 1 priedėlyje nustatytas laikotarpis be teisinio pagrindo
• painiojamos savikainos ir sukaupto nusidėvėjimo sąskaitos

Tvarkingai suvaldytas ilgalaikis turtas - tai ne tik teisingas balansas, bet ir mažesnė mokestinių klaidų rizika.

O jei norite, kad ilgalaikio turto atpažinimas sąskaitose vyktų automatiškai, išbandykite DokSkeną ir leiskite sistemai atlikti rutininį darbą už jus.